- įsvadinti
- įsvadìnti Š, NdŽ, KŽ 1. Pj, Als, Sd žr. įsodinti 1: Ale jį sugavo ir vėl įsvadìno į šlajas ir vėl išvežė LKT167(Ktč). Įsvadináu vaiką į mašiną, išvažiavo Rdn. Kovo mėnesį, balandžio vieną motrišką įsvadìns į stakles – be šienpjūtės jau nekels iš staklių Tl. | Galiat į vaistus įsvadìnti – vis tiek ans nepagys Trš. | refl. tr. Als: Įsisvadináu tokį kupsčiuką (piemenuką) ir parsivežiau Krš. 2. Šlu, Vdk, Krš žr. įsodinti 3: Kelis diegus įsvadináu Stl. Įsvadino roputes be mėšlo, be nieko Šv. Įsvadino eglikes, i auga Vn. Mačiau – kelios kanapės į daržą įsvadìntos Žlp. | refl. tr. KŽ: Noru įsisvadýti kopūstų Vn. Aš ir parsiųsu mergytei savo dvi žaliuojanči žoleli: įsisvadykis, mergyte mano, po galęjuoju langeliu (d.) BzF180. Tu įsisėki ir meirūnėlių, įsisvadìnki ir diemedėlį JV920. 3. Vn žr. įsodinti 4: Ka neįsvadìna daržo motriškos, ta karvės Grdm. 4. tr. prk. įkasti, pastatyti: Kryžių įsvadìno pri kapo DūnŽ. 5. tr. įtaisyti, įkurdinti: Vaiką įsvadináu į ūkę, pats išejau Grd. Mergelką įsvadìno (ištekino) į didžiausią ūkę Krš. 6. žr. įsodinti 6: Mane čion nekaltai įsvadino I. 7. I žr. įsodinti 8: Reik ir čionai imti protą, įsvadinti kūjui kotą S.Dauk. Iškrito žiedo akis, musintais buvo prastai įsvadìnta Vkš. 8. intr. įlyti, įmerkti: Jau gerai įsvadìno tas lytus Kl. \ svadinti; antsvadinti; apsvadinti; atsvadinti; įsvadinti; nusvadinti; pasvadinti; persvadinti; prasvadinti; prisvadinti; susvadinti; užsvadinti
Dictionary of the Lithuanian Language.